.
lakatúoti, -úoja, -ãvo. làkatuoti, -uoja, -avo
1. šuoliu bėgti: Žiūriu – lakatúoja vilkas kai keltava. Lakatai lakatai kiškis pamaž lakatúoja per pūdymą.
2. bėgti, greit eiti: Kur tu lakatuoji, liežuvį iškišęs? Aš mačiau, kaip jo sūnus paskui làkatavo. Làkatuo [ja] motriškos viena paskuo kitos. Nelakatúok paskuo to vaikio.
atlakatúoti. greit ateiti: Žiūrėk, kas ten atlàkatuoja par kalnus? Ta jau atlakatuo [ja] pri mūso liežuvio pabrazdinti.
išlakatúoti. išbėgti, greit išeiti: Išlàkatavo į Varnius.
nulakatúoti. greit nueiti, nubėgti: Tai kad nulakatavo Jonienė pas karves! Mūsų dėdynikė lakatai lakatai ir nulakatãvo ant Barčių.
parlakatúoti. greit pareiti, parbėgti: Parlakatúos pati iš Notėnų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.