x
išlervo|ti, išlervoja, išlervojo
1. šnek. iššliaužti, išropoti: Kirmėlė, rupūžė išlervojo.
2. šnek. sunkiai, nerangiai išeiti: išlervojo iš kamaros.
3. šnek. bjauriai išmindyti, išbraidyti: Daržai išmindyta, išlervota. išlervojimas
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.