x
išmerg|auti, išmergauja, išmergavo
1. išbūti netekėjusiai: išmergavau iki trisdešimt metų.
2. senoviškai išbūti samdine merga: Metus išmergavo ir išėjo dirbti į miestą. išmergavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.