.
išmintaĩ.
1. kuo reikia misti, kuo žmogus minta, maistas; pašaras: „Išmintai“, be abejo, išvesti yra iš veiksmažodžio išmintù, išmisti: mitas, maitas. Kur kiaulėm išmintai? Kaune negaliu pasilikt gydytis, neturiu išmintų̃. Pievos toli, pasiimkite išmintų visai savaitei, ten pat ir nakvokite. Neturiu išmintų̃ nė dėl savęs, nė dėl gyvolių.
2. tai, iš ko pragyvenama, lėšos: Nėr išmintų̃ budavoti rūmą, t. y. neturiu spasabo. Ką dabar veiksiu, kad aš tiek išmintų̃ neturiu! Nėr išmintų̃, ir neišmanau nieko. Neturėjau išmintų̃, nebuvo iš ko gydytis. Vieninteliai išmintaĩ mums trims buvo tai, ką aš užvargdavau pamokomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.