x
išsibl|aivyti, išsiblaivo, išsiblaivė
1. išsigiedryti: išsiblaivė apniukęs dangus.
2. netekti girtumo, išblaivėti: Jis greitai išsiblaivė.
3. prk. atgauti gerą savijautą, nuotaiką: Eisiu į lauką išsiblaivyti išsiblaivymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.