ištvirk|ti, ištvirksta, ištvirko, ištvirk|ti, ištvirksta, ištvirko
1. morališkai pakrikti, pasidaryti nebedorovingam: Be darbo žmogus ištvirksta.
2. išdykti: ištvirkęs vaikėzas. ištvirkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.