x
išvažinė|ti, išvažinėja, išvažinėjo
1. džn. išvažiuoti 1: Visi išvažinėjo namo.
2. apvažiuoti daugelį vietų: Aš esu visą Lietuvą išvažinėjęs.
3. važinėjant sukietinti, suplūkti: išvažinėtas kelias. išvažinėjimas Žiūrėk: [išvažiuoti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.