x
įbūti, įbūva, įbuvo
1. ilgai būti, užsibūti: Nuėjusi kur, kai įbūva, tai ir nepareina. sngr.: Tik jau neįsibūk nuėjęs. prk.: Įsibuvusią ligą sunku pagydyti.
2. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei
sustiprinti: Įtempė įbuvo, tarytum reikėjo. sngr.: Įsisvajojo įsibuvo mergina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.