x
įgarmė|ti, įgarma (įgarma), įgarmėjo
1. būriu triukšmingai įbėgti: Visi įgarmėjo į vidų.
2. įkristi, įmarmėti: Ledas lūžo, ir įgarmėjo žmogus. įgarmėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.