x
įvaikin|ti, įvaikina, įvaikino teis. prisiimti svetimą vaiką savo vaiko teisėmis: įvaikinant įvaikinamajam gali būti duota įvaikintojo pavardė. sngr. įvaikinimas: įvaikinimas atliekamas globos ir rūpybos organų nutarimu. įvaikintojas,
įvaikintoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.