x
jaunikl|is, jauniklė dkt.
1. gyvulio ar paukščio vaikas; paaugęs jaunas gyvulys ar paukštis: Briedžių jauniklis Jauniklis žąsinas, ėriukas. jauniklė višta, karvė.
2. jaunas, nesubrendęs žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.