x
kaln|as
1. geogr. aukštas žemės pakilimas: Kopti, leistis nuo kalno. kalno viršūnė, papėdė. Į kalną važiuoti, lipti, kopti. Ant kalno sunku užlipti. kalne rugius pjovėme. Ledų kalnas Lydi motinėlę į kalnelį (į
kapus). Nedidelis kalniukas. Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė (folkloras). Nuslinko kaip kalnas nuo pečių (palengvėjo).
2. prk. ko nors daugybė: Knygų kalnai. ą kalnus nuversti (daug darbo padaryti). Ne už kalnų (netoli).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.