x
kamš|yti, kamšo, kamšė
1. džn. kimšti 1: Pakulomis langus kamšyti sngr.: Viską kamšytis į kišenes.
2. alkūnėmis badyti, stumdyti, grūsti: Kam tu jį kamšai? sngr.: Žmonės šūkavo, kamšėsi aplink. kamšym|as:
Bus kamšo, kol visus langų plyšius užkamšysiu. kamšytojas, kamšytoja dkt. Žiūrėk: [kimšti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.