kaukti

kauk|ti, kaukia, kaukė
1. išduoti ilgą, tęsiamą garsą (apie šunį, vilką, vėją, sviedinį ir kt.), staugti: Naktimis miške vilkai kaukė. Sniego pūgos kaukia. kaukdamos lėkė granatos. Neiškenčia kaip šuo nekaukęs
(folkloras).
2. prk. verkti, zyzti: Ko kauki, nutilk! kaukimas: Vilko, patrankų kaukimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kaukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	kauk\|ti, kaukia, kaukė 1. išduoti ilgą, tęsiamą garsą (apie šunį, vilką, vėją, sviedinį ir kt.), staugti: Naktimis miške vilkai kaukė. Sniego pūgos kaukia. kaukdamos lėkė granatos. Neiškenčia kaip šuo nekaukęs (folkloras). 2. prk. verkti, zyzti: Ko kauki, nutilk! kaukimas Vilko, patrankų kaukimas.

kaukti

#