kentėti

kentė|ti, kenčia, kentėjo
1. patirti, jausti skausmą, nemalonumą: Ligonis labai kenčia. Skausmą, alkį, šaltį kentėti
2. turėti kantrybės, būti vargingoje padėtyje, tverti: kentėjau visus metus, nieko nesakiau.
kentėjimas kentėtojas, kentėtoja dkt.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kenteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	kentė\|ti, kenčia, kentėjo 1. patirti, jausti skausmą, nemalonumą: Ligonis labai kenčia. Skausmą, alkį, šaltį kentėti 2. turėti kantrybės, būti vargingoje padėtyje, tverti: kentėjau visus metus, nieko nesakiau. kentėjimas kentėtojas, kentėtoja dkt.

kentėti

#