kert|ė
1. patalpos ar daikto kampas: Šluota kertėje padėta. Jis stovi kertėje. Visas kerteles išlandžiojau. Važiuodamas užkliuvo už namo kertės.
2. garbinga vieta už stalo kampe.
3. įkarta rąste, medyje:
Iškirtau pušyje kertę. Troba statyta į kertes (suneriant rąstų galus).
4. nedidelis sklypas, pakraštys: Miško kertė, kertelė. Liko kertelytė rugių nepjauta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.