x
kiaurai, kiaurai prl. (su kilm. ir gal.) per, iki galo: Eičiau kiaurai pasaulio, kad tik rasčiau. Kiaurai žemę prasmego kiaur|as, kiaura
1. skylėtas, prakiuręs, atsivėręs: kiauros alkūnės. kiauro maišo nepripilsi
(folkloras). prk.: Kiaurai (neužšalęs) ežeras. kiaura (atvira) žaizda.
2. visas, ištisas: kiaurą naktį nemiegojau.
3. šnek. neramus (apie miegą): Šiąnakt kiaurai miegas buvo, nepailsėjau. kiaurai, (kiaurai) prv.: Batą kiaurai pradūriau.
Lietus kiaurai perlijo. Aš visa kiaurai (perdėm) žinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.