x
kreiv|as, kreiva
1. neinantis tiesiai kuria nors kryptimi, sukrypęs; priešingai tiesus 1: Kreivas medis. kreivos kojos. kreivoji linija (kreivė). Kreivas kelias (vingiuotas). Pirmoji vaga vis kreiva (folkloras).
2. prk. nukrypęs į
šoną, skersas: Nukrovė kreivą vežimą. Jau kreiva vėžė (jau pavasaris, nyksta rogių kelias).
3. prk. neteisingas: kreiva priesaika. Kreivas žodis. kreivai prv. kreivumas Žiūrėk: [tiesus].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.