kupr|a (2, 4)
1. atsikišusi nugaros dalis: Žmogus su kupra. Į kuprą suaugo. Katė glostoma kuprą riečia. Eina, susimetęs į kuprą (susilenkęs).
2. žr. nugara.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.