lalė|ti, lala, lalėjo
1. garsiai kalbėti, klegėti: Lalėti tarp savęs.
2. su garsu tekėti: Bėga vanduo lalėdamas. lalėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.