lap|ė
1. zool. plėšrus brangiakailis žvėrelis: Rudoji lapė (Vulpes vulpes). Poliarinė lapė (Alopex lagopus). Juodsidabrė lapė lapės urvas. lapės kailis. Lapė vištą pagavo. O kur buvai, laputaite? (d.).
2. b.
prk. gudrus, suktas, mokantis pataikauti žmogus: Gudrus lapė Koks jis l.! Nė lapė nelojo, nesulojo (niekas nejuto, nesužinojo) lap|iai dgs. tauta, gyvenanti Laplandijoje (Murmansko srityje ir Suomijos,
Švedijos, Norvegijos šiaurėje), kalbanti viena finų kalbų, samai. lapis, lapė dkt. tos tautos žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.