x
lūž|ti, lūžta, lūžo
1. nuo lenkimo, spaudimo, smūgio trūkti į dalis: Šaka, ledas, stiklas lūžta. Buvau lūžęs ranką. lūžtančios bangos. Ne tas medis lūžta, kuris girgžda (folkloras).
2. keisti kryptį (apie
spindulius): Saulės spinduliai atmosferoje lūžta.
3. prk. būti perkrautam, perpildytam: Medžių šakos obuoliais lūžta. Nuo valgių stalai lūžo. Lūš plyš (trūks) (kad ir kas būtų, būtinai). lūžimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.