x
mėčio|ti, mėčioja, mėčiojo
1. mėtyti, svaidyti: Akmenis mėčioti sngr.: mėčiotis obuoliais.
2. blaškyti į šalis: Laivą vilnys mėčiojo. sngr.: Arklys ėmė mėčiotis į visas puses.
3. prk. eikvoti, išlaidauti: Jis pinigų be
reikalo nemėčioja. mėčiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.