mirkti

mirk|ti, mirksta, mirko
1. būti skystyje prisigėrusiam drėgmės; drėkti: Šaknys vandenyje mirko. Dar nemirkę linai.
2. prk. gausiai vartoti; nuolat būti tam tikroje padėtyje: Degtinėje mirksta (girtauja). Ašarose
mirksta (nuolat verkia). Prakaite mirksta (sunkiai dirba).
3. šlapti: Lietuje mirkti mirkimas.

Žargonai: mirkti

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mirkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	mirk\|ti, mirksta, mirko 1. būti skystyje prisigėrusiam drėgmės; drėkti: Šaknys vandenyje mirko. Dar nemirkę linai. 2. prk. gausiai vartoti; nuolat būti tam tikroje padėtyje: Degtinėje mirksta (girtauja). Ašarose mirksta (nuolat verkia). Prakaite mirksta (sunkiai dirba). 3. šlapti: Lietuje mirkti mirkimas.

mirkti

#