x
nakvo|ti, nakvoja, nakvojo turėti vietą gulėti, miegoti naktį (ppr. ne namie): Nakvoti viešbutyje. Ankstyvas svečias nenakvoja (folkloras). nakvojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.