x
neabejotin|as, neabejotina nekeliantis abejonių, tikras: Neabejotinas įrodymas. Neabejotinas faktas. neabejotinai prv.: neabejotinai talentingas menininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.