nubėgio|ti, nubėgioja, nubėgiojo
1. džn. nubėgti 3: Vaikai nubėgiojo nuo stalo.
2. aplakstyti, išbėgioti: Čia visi takai mano nubėgioti. nubėgiojimas Žiūrėk: [nubėgti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.