nuodėming|as, nuodėminga
1. turintis nuodėmių, nusidėjęs: Nuodėmingas žmogus.
2. prk. prasikaltęs, smerktinas: Jie nesijaučia esą šiuo atžvilgiu nuodėmingi. nuodėmingai prv. nuodėmingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.