orator|ius, oratorė dkt.
1. viešų kalbų sakytojas.
2. retorikos meistras, iškalbingas žmogus, geras kalbėtojas, gražbylys: oratoriaus menas (retorika).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.