x
paikio|ti, paikioja, paikiojo
1. netekti proto, kvailioti: Jis buvo paikioti pradėjęs, bet dabar pasveiko.
2. nerimtai elgtis: Nėra ko čia tau paikioti paikiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.