x
kvailio|ti, kvailioja, kvailiojo
1. būti kvailam, netekti proto: Ji pradėjo kvailioti
2. kvailai elgtis, paikioti: Nekvailiok, būk rimtesnis. kvailiojimas kvailiotojas, kvailiotoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.