pakeleiv|is, pakeleivė dkt.
1. užėjęs keleivis: Pakeleivis pasiprašė nakvynės.
2. žmogus, kuriam pakeliui: Prie mūsų prisidėjo dar vienas pakeleivis
3. prk. kas laikinai prisideda, nebūdamas tvirtai susijęs:
Revoliucijos pakeleivis Mokslo pakeleivis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.