pames|ti, pameta, pametė
1. numesti po apačia: Lentą pametė po kojomis. sngr.: Pasimetė kailinius po šonu ir guli.
2. metant padėti: Pametė knygą ant stalo ir išėjo. Kur turėjo, ten
pametė (netvarkingai padėjo). sngr.: Pasimetė ką kampe ir atsigulė.
3. metant paduoti, padėti naudotis: pamesk arkliams šieno.
4. pragaišinti: Pinigus pamečiau eidamas. sngr.: Mano peilis kažkur pasimetė.
5. prk. prarasti, netekti: Karvė gromulį pametė. Po ligos pamečiau atmintį. Kantrybę pamesti
6. liautis, atprasti, atsisakyti: Pametė rūkyti. Prie ko priprasi, sunkiai pamesi (folkloras).
7. pasitraukti, palikti:
Žmoną, vaikus pamesti Višta jau pametė viščiukus. sngr.: Pagyveno tris mėnesius ir pasimetė (išsiskyrė).
8. nutraukti: Pamesti darbą, tarnybą. Pamesti mokyklą (nustoti lankyti). Viską pametus, reiks važiuoti. pametimas
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.