paukštė

paũkštė.

1. paukštis 1: Voversukas vadinas toj paũkštė. Sniegena raudona paũkštė. Vai ir atlėkė trys raibos paukštės, visos trys gegužėlės. Lėkčia, lėkčia, kad galėčia, paũkštės sparnus kad turėčia. Pastatė žirniuos baidyklę, kad paũkštės nenulest. Gandras nezgrabni paũkštė. Toji mergina paukštè pavirtus. Oi tu pelėda, aukštai medy sėdi, visos paũkštės bara, kad negražiai giedi! Prirašai tu kortelę, duo paukštáitei, kad ana ažneštų. Ir paukštẽlė pripratus prie žmogui. Paukštẽlė langan davės – žinia bus. Lakštingala – graži paukštẽlė, gražiai gieda vyšnių sodely. Čiulba čiulbutė, gieda paukštutė an putino šakelių. Paukštùte lakštute, kur tu lakiojai?! Broleliai, sustokim, paklausykim, kokia paukštaitė gieda! Nedidelė paukštelytė. Paukštùkė ant kraigo uodegaitę kraipo. O ta paukščiùkė vis ant jo galvos gieda. An to baliaus daugel buvo visokių paukščiučių. O ir atlėkė graži paukštužėlė į tėvelio sodelį. Ei tu griežė, velnio paūkštė! Miške gyvate negalima vadint, ba ankirs, reikia gražiai, paukštytè, tada neankirs. Arklys kaip paũkštė (greitas) , botago ir neskilok – neišturėsi. Čiutnas kai paukštẽlė. Paukštė buvo girioj ir vėl nuskris girion. Priseis drožtie atgal namo i be paũkštės, i be plūksnų. Karvelis – paukštelis, bet ir varna paukštė. Paũkštė šmaukštė, par marias lėkė, jos uodega rėkė.

2. paukštis 3: Aš taip ir maniau, kad tu ne vietinė, bet svetimos šalies paukštytė.
kanapìnė paukštẽlė; . čeklelė, čivylis. .

• Pavardės: Paukštė

Įrašas
Paaiškinimas	<b>paũkštė</b>. <br/>1. paukštis 1: Voversukas vadinas toj paũkštė. Sniegena raudona paũkštė. Vai ir atlėkė trys raibos paukštės, visos trys gegužėlės. Lėkčia, lėkčia, kad galėčia, paũkštės sparnus kad turėčia. Pastatė žirniuos baidyklę, kad paũkštės nenulest. Gandras nezgrabni paũkštė. Toji mergina paukštè pavirtus. Oi tu pelėda, aukštai medy sėdi, visos paũkštės bara, kad negražiai giedi! Prirašai tu kortelę, duo paukštáitei, kad ana ažneštų. Ir paukštẽlė pripratus prie žmogui. Paukštẽlė langan davės – žinia bus. Lakštingala – graži paukštẽlė, gražiai gieda vyšnių sodely. Čiulba čiulbutė, gieda paukštutė an putino šakelių. Paukštùte lakštute, kur tu lakiojai?! Broleliai, sustokim, paklausykim, kokia paukštaitė gieda! Nedidelė paukštelytė. Paukštùkė ant kraigo uodegaitę kraipo. O ta paukščiùkė vis ant jo galvos gieda. An to baliaus daugel buvo visokių paukščiučių. O ir atlėkė graži paukštužėlė į tėvelio sodelį. Ei tu griežė, velnio paūkštė! Miške gyvate negalima vadint, ba ankirs, reikia gražiai, paukštytè, tada neankirs. Arklys kaip paũkštė <span class="explanation"> (greitas) </span>, botago ir neskilok – neišturėsi. Čiutnas kai paukštẽlė. Paukštė buvo girioj ir vėl nuskris girion. Priseis drožtie atgal namo i be paũkštės, i be plūksnų. Karvelis – paukštelis, bet ir varna paukštė. Paũkštė šmaukštė, par marias lėkė, jos uodega rėkė. <br/>2. paukštis 3: Aš taip ir maniau, kad tu ne vietinė, bet svetimos šalies paukštytė. <br/><b> kanapìnė paukštẽlė; </b>. <span class="explanation">čeklelė, čivylis. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.