pavargėl|is, pavargėlė dkt.
1. nuo nelaimės nukentėjęs, netekęs turto žmogus: pavargėlį sušelpė.
2. vargšas, nelaimingas žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.