x
plik|ė
1. nuplikusi kūno (ppr. galvos) vieta.
2. tuščia, be augalų vieta: Iššuto rugiai - daug plikių plik|is, plikė dkt.
1. nuplikęs žmogus, gyvulys: Bepigu peštis plikiui su gauruotu (folkloras).
2.
nuogalius.
3. prk. nusigyvenęs žmogus plikyti, pliko, plikė
1. verdančiu vandeniu lieti: Kiaulę pliko (kad šeriai nusmuktų). Plikyta duona.
2. prk. skaudinti (šąlant): Vėjas plikyte plikė.
3. šnek.
skurdinti. sngr. plikymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.