pluncin|ti, pluncina, pluncino tarm.
1. sunkiai eiti, vilktis: pluncina visas sušilęs.
2. mušti: Be reikalo tą kuiną pluncini. pluncinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.