pragaišt|is, pragaišties m.
1. prapultis, pražūtis: Išgelbėjo nuo pragaišties.
2. nuostolis, žala: Gaisras padarė daug pragaišties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.