prapult|is, prapulties m.
1. pražuvimas, pražūtis: Išgelbėti ką nuo prapulties. Ištraukė iš prapulties. Ieško kaip prapulties (folkloras).
2. vargas, nelaimė, bėda: Tikra prapultis su tais gyvuliais - lenda į javus, ir gana!.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.