x
pribaig|ti, pribaigia, pribaigė
1. baigti daryti iki galo: Pribaik skalbti, pavargau. sngr.: Prisibaik pilti stiklinę.
2. padaryti galą gaištančiam: Pribaigė sergantį gyvulį.
3. prk. privarginti,
prikamuoti: Skolos pribaigia žmogų. sngr.: Prisikamavau prisibaigiau, ten dirbdama. pribaigimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.