prib|ūti, pribūva (pribūna), pribuvo
1. ilgai būti, laikytis: Jau pribuvo gražu, dabar pradės lyti. sngr.: Prisibuvo jis ten ligi soties.
2. kito veiksmažodžio reikšmei pabrėžti: Pristovėjau pribuvau ir nieko
negavau. pribuvimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.