prot|as
1. aukščiausias pažintinės veiklos laipsnis; mąstomoji, protaujamoji galia; sąmoningo, išmintingo veikimo pagrindas: proto darbas, jėga.
2. žmogaus sugebėjimas mąstyti, suprasti, išmanymas:
Šviesaus, didelio proto žmogus. Jo protas lyg mažo vaiko. Su protu dirba. Šaukštu proto neįkrėsi (folkloras). Svetimu protu negyvensi (folkloras). Daug pinigų, maža proto (folkloras).
3. galvos smegenų veikla: Viso proto žmogus.
proto (psichinė) liga.
4. prk. žmogus kaip protautojas: Didžiausieji žmonijos protai. proto dantis (vėliausiai dygstantis dantis). Į protą ateiti (pasidaryti protingam). Iš proto eiti (išeiti, kraustytis,
išsikraustyti) (netekti sveiko galvojimo). Iš proto išvaryti (susukti galvą; paversti bepročiu). proto netekti (nustoti) (išprotėti). protą pamesti (apkvaišti, išprotėti). protą sumaišyti (sukvailinti). Protas
susimaišė (išprotėjo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.