x
rėk|auti, rėkauja, rėkavo įst. rėkti.
1. šūkauti: Kieme vaikai rėkauja. Vakare išgirdo apuoką rėkaujant.
2. bartis: Tėvas pradėjo ant vaikų rėkauti Nors plyšk berėkaudamas. rėkavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.