x
rib|a
1. erdvės ar laiko tarpų skiriamoji vieta; siena: Šalies, krašto ribos. Galutinė, aiški riba Žinomas už Lietuvos ribų.
2. leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis: Svorio, stiprumo riba Viskam yra
ribos. Padorumo ribos. Džiaugsmui nebuvo ribų.
3. mat. pastovusis dydis, prie kurio artėja kintamasis dydis, priklausomas nuo kito kintamojo dydžio ribė|ti, riba, ribjo
1. mirgėti: Lekia, tekiniai tik
riba. Žvaigždės danguje ribte riba.
2. raibuoti: Akyse riba.
3. ribuliams darytis, ribuliuoti: Vanduo nuo vėjelio ribjo. ribjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.