mirgė|ti, mirga, mirgėjo
1. šviesti, žibėti mirksinčia šviesa: Žvaigždės mirga. Mirga langų stiklai, nušviesti saulės spindulių. Ant kaklo perlai mirga. Vanduo, bangos mirgėjo.
2. judėti, virpėti, marguoti:
Berželio lapai mirgėjo. Oras mirga nuo šilumos.
3. raibuliuoti: Jam viskas mirga akyse. Negaliu skaityti, labai mirga.
4. prk. daug būti, knibždėti: Paupyje mirgėjo žmonių. Diktante mirgėte mirga klaidos. mirgėjimas
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.