riek|ti, riekia, riekė
1. pjauti nuo kepalo riekę: Duonos riekiamasis peilis. Neskani duona svetimu peiliu riekta (folkloras).
2. arti, versti vagą: Pūdymą riekti Tai gražiai riekia plienelio noragėliai (d.). riekėjas, riekėja
dkt. riekimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.