ruzga paprastai dgs.
1. geogr. vėjo ar srovės sudaroma bangelė smėlio ar pusnies paviršiuje: Vėjo, bangų ruzgos. Smėlio, sniego ruzgos.
2. tarm. vandens bangelė ruzgė|ti, ruzga, jo
1. judėti,
krutėti.
2. šnek. niurnėti, piktai murmėti. jimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.