x
ryžting|as, ryžtinga
1. atliekamas su ryžtu: Ryžtingas žygis, poelgis. Ryžtingas protestas.
2. kupinas pasiryžimo: Ryžtingas žmogus. ryžtinga dvasia. Ji kalbėjo ryžtingu balsu. ryžtingai prv. ryžtingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.