savybin|is, savybinė -> savybė 1: Savybinis įvardis (gram. nurodantis daikto priklausymą kuriam iš trijų asmenų) Žiūrėk: [savybė].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.