siaub|ti, siaubia, siaubė
1. niokoti, naikinti: siaubia vėtros žemę. Kryžiuočiai siaubė Lietuvą.
2. ryt. turėti didelę baimę, išgąstauti: Nesirūpink, nesiaubk, ko čia siaubi! siaubėjas, siaubėja dkt. siaubimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.